Šiame skyriuje papasakosiu, kaip išspręsti daugeliui pasitaikančią problemą – kokie gali būti statistiniai kriterijai SPSS programoje ir kurį iš jų reikės taikyti norint atikti statistinę analizę. Tereikia sau atsakyti į keletą klausimų:
1. Koks mūsų tyrimo tikslas –
a) norime nustatyti ar tiriamųjų (reiškinių) grupės yra panašios ar skirtingos?
b) norime nustatyti, ar viena kintamųjų grupė gali būti priklausoma viena nuo kitos (vienam reiškiniui didėjant, kitas mažėja, ir atvirkščiai?)
c) prognozuoti?
d) kintamuosius sugrupuoti pagal jų reikšmes, koreliacijas?
a) Dažniausiai pasitaikantis ir daugiausiai sunkumų sudarantis tikslas –variantas a., kai norime nustatyti, ar surinktų kintamųjų (rezultatų, atsakymų) kelių grupių duomenys yra panašūs. Pavyzdžiui, tiriame, ar dieta buvo efektyvi, t.y. ar svoris liko toks pats? ; ar knygas respondentai skaito trumpiau nei žiūri TV?. Čia iškyla dar keletas klausimų:
2. Kiek mes turime imčių, kurias lyginsime tarpusavyje? Vieną, dvi? Tris?
3. Ar mūsų turimos duomenų grupės priklausomos? Nepriklausomos?
Priklausomos duomenų grupės yra tos, kurios abi priklauso nuo to paties kintamojo, pavyzdžiui, apklaustas tas pats respondentas kelis kartus; reiškinys matuotas prieš poveikį ir po jo.
Nepriklausomos imties pavyzdžiu gali būti mūsų skirtingų tiriamųjų rezultatai, suskirstyti pagal jų amžiaus grupes, kai norėsime palyginti, ar kurios nors šių grupių rezultatai geresni.
4. Kokie yra mūsų kintamieji – nominalieji, normalieji ar ranginiai?
Nominalieji kintamieji – tai kintamieji, kuriuos galima apibūdinti tik kokybiškai – negali būti net palyginimo, skaičiavimo, kuris iš jų yra didesnis ar svarbesnis. Pavyzdžiui, tokie kintamieji yra rasė, tikyba, plaukų spalva, lytis.
Kintamieji intervaliniai, jei galima pasakyti, kiek kartų viena reikšmė didesnė už kitą bei suskaičiuoti reikšmių vidurkį, pavyzdziui, ūgis, svoris, reakcijos laikas, kraujospūdis.
Ranginiai kintamieji dažnai naudojami socialinių tyrimų klausimynuose, pavyzdžiui, kai prašoma pasirinkti iš 1 (labai nepritariu),…, 5 (labai pritariu), ar pan. Negalima pasakyti, kiek daug skiriasi rangai, bet galima konstatuoti, kuris iš jų didesnis. Ranginėje skalėje nustatoma objekto (reiškinio) vieta) pagal pasirinktą požymį (pvz, svarbumą, grožį, skonį).
Statistinių metodų schema:
|
Problema |
Duomenys (kintamieji) |
||
|
Normalieji |
Ranginiai |
Nominalieji |
|
|
Dviejų nepriklausomų imčių lyginimas |
Stjudento t kriterijus |
Mann-Whitney-Wilcoxon kriterijus |
Proporcijų lygybė |
|
Dviejų priklausomų imčių lyginimas |
Porinis Stjudento t kriterijus |
Wilcoxon kriterijus |
McNemaro kriterijus |
|
Trijų ir daugiau nepriklausomų imčių lyginimas |
ANOVA |
Kruskal-Wollis kriterijus |
Chi square kriterijus |
|
Trijų ir daugiau priklausomų imčių lyginimas |
Blokuotųjų duomenų ANOVA |
Freedman kriterijus |
|
|
Dviejų kintamųjų priklausomybės vertinimas |
Pearsono koreliacija |
Spearmano koreliacija |
|
|
Kintamojo reikšmių prognozavimas pagal kito kintamojo reikšmes |
Tiesinė regresija |
|
|
|
Kintamojo reikšmių prognozavimas pagal kitų kintamųjų reikšmes |
Daugialypė regresija |
|
|
|
Objektų grupavimas pagal kintamųjų reikšmes |
Klasterinė analizė |
||
|
Grupių atskiriamumas ir patekimo į jas peognozavimas |
Diskriminantinė analizė Logistinė regresija |
Logistinė regresija |
|
|
Kintamųjų grupavimas pagal jų koreliacijas |
Faktorinė analizė |
|
|
Liko neaiškumų, kilo klausimų arba norėtum mano pagalbos? Užpildyk šią formą: